Procesai dirvožemyje tik augalui sudygus rudenį nulemia ne tik tai, kaip šis bus pasiruošęs pasitikti nenuspėjamą žiemą, bet ir būsimą produktyvumą. Tuo metu, kai formuojasi šaknynas, augalai dar silpni, todėl šiuo metu juos lengviausiai pažeidžia patogenai. Todėl dabar – rudenį – geriausias laikas pasirūpinti augalų šaknynu, kol dar šis yra jaunas. Didesnis šaknynas ir stipresnis augalas iš rudens prikaups daugiau maisto medžiagų, taip jis bus sveikesnis ir atsparesnis ligoms.

Kodėl šaknų dydis yra svarbu?

Gausesnis ir plaukuotesnis šaknynas turi didesnę siurbiamąją galią, todėl sugeba geriau paimti maisto medžiagų iš dirvožemio ir jų sukaupti daugiau augalui, kad jis būtų gerai pasiruošęs žiemos sezonui. Atėjus pavasariui augalai su didesnėmis šaknimis greičiau regeneruoja, o augalas efektyviau išnaudoja dirvožemio maisto medžiagų resursus.

Rudenį svarbu, kad augalas sugebėtų gana greitai maisto medžiagas iš dirvožemio paimti pats. Moksliniai tyrimai rodo, kad rapsų ir kviečių šaknynas susiformuoja didesnis, kai dirvožemyje tuo metu dominuoja mikroorganizmai, kurie padeda šaknims vystytis. Biomas GROW efektas – tai plaukuotesnės, tankesnės šaknys ir didesnė jų sistemos masė. Patekusios į dirvą Biomas GROW bakterijos aktyvuojasi – pradeda daugintis prie besivystančių šaknų – tirpdo dirvožemyje esančius netirpius fosforo, kalio ir kitus junginius bei fiksuoja atmosferinį ir mineralinį azotą. Lengviau gaudamos šių medžiagų, šaknys vystosi sparčiau ir jų būna daugiau – augalai daugiau kaupia maisto žiemai.

Ar tai reiškia, kad galima sumažinti trąšų?

Iš tiesų, maisto medžiagų ištekliai glūdi aplinkoje – dirvožemyje, atmosferoje, augalinėse liekanose. Šiais ištekliais iki šiol nesinaudojome, nes nemokėjome, o gal ir didelio poreikio nebuvo. Biotechnologijos yra pažengusios pakankamai, ir dabar galime ir mokame tai padaryti.

Trąšų sumažinimas per visą vegetaciją su kaupu kompensuojamas, jei organinės liekanos yra humifikuojamos. Humusą formuoja negyvais audiniais mintantys mikroskopiniai grybai Biomas ORGANIC, kuriuos rekomenduojama panaudoti per 1 mėnesį po derliaus nuėmimo.

Daugumoje dirvožemių randama netirpių formų fosforo ir kalio (augalams nepasiekiamų), taip pat, augalai patys negali pasisavinti atmosferinio azoto. Visa tai – dar vienas maisto medžiagų šaltinis. Mikroorganizmai Biomas GROW fiksuotą azotą ir atpalaiduotą fosforą bei kalį dirvožemyje perdirba į biologinę formą. Taip augalai per šaknis yra aprūpinami maistu per visą vegetaciją.

Moksliniais bandymais ir bandymais ūkiuose nustatyta, kad naudojant Biomas technologiją galima mažinti trąšų 23 % jau pirmaisiais mikroorganizmų naudojimo metais, o sekančiais – dar daugiau mažinti trąšų – iki 28 %. „Bioversio” atlieka tiksliuosius bandymus Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro institute nuo 2016 m. or gamybinius bandymus Lietuvos ūkiuose nuo 2017 m.

Purkšti žieminių rapsų ir javų pasėlius su Biomas GROW po sudygimo (BBCH 11-22), kad bakterijos patektų ant dirvožemio. Šio preparato bakterijos yra sporų formos, todėl atsparios išoriniam ir UV poveikiui – jų nereikia specialiai kažkaip įterpti. Galima purkšti pasėlius bet kokiu oru, net ir per lietų.