Trąšoms pagaminti sunaudojama daug iškastinio kuro. Dėl to kyla bent kelios esminės problemos: didelės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos ir priklausomybė nuo dujų bei naftos kainų, kurias prognozuoti sunku, todėl tampi priklausomas nuo išorės veikslių. Tai problema ir trąšų gamintojams, ir jų naudotojams – žemdirbiams. Biotechnologijos ateina į pagalbą sprendžiant šias problemas.
Kadangi trąšų ir grūdų kainos priklauso ne nuo vietos, o nuo globalių veiksnių, turime matyti platesnį paveikslą. Žemės ūkio procesų, įrangos ir mechanizmų, technologijų negali pakeisti per metus ar net kelis. Tai labai inercinis verslas, pokyčiams reikalaujantis ilgų metų. Todėl norėdami rezultatų, permainas privaloma pradėti daryti šiandien.
Jungtinės Tautos (JT) paskelbė prognozę, kad 2050 m. pasaulyje bus beveik 10 mlrd. gyventojų, kai dabar skaičiuojama 8 mlrd. Pasaulio išteklių instituto (angl. The World Resources Institute,WRI) duomenimis, norint patenkinti šią sparčiai augančią paklausą, maisto gamyba turės padidėti maždaug 60%, o šiam poreikiui patenkinti papildomai prireiks 593 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės – beveik dvigubai didesnio ploto už Indiją.
Problemoms siūlo sprendimus
Skaičiuojama, kad dabar apie 37% žemės paviršiaus yra skirta maisto produktų gamybai, o maisto gamyba yra atsakinga už 25% visų ŠESD. Daugiau ploto maistui auginti reikštų ir reikšmingą ŠESD emisijos didėjamą. Išeičių yra, bet reikia pokyčių daugelyje sričių. Europos Sąjungos įstaiga „EIT Food“, suburta spręsti didžiausias maisto sistemos problemas, išskiria kelias pagrindines sritis, kuriose reikia proveržio.
Ypač svarbus JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) akcentuojamas aspektas – sutelkite dėmesį į dirvožemio ir vandens kokybę, kad pagerintumėte pasėlius. FAO Tarpvyriausybinės dirvožemio techninės grupės ataskaitoje apskaičiuota, kad trečdalis pasaulio dirvožemio žemių yra visiškai nualinta dėl erozijos, rūgštėjimo, mineralų išeikvojimo ar taršos. Vienas tvarių ūkininkavimo būdų siekiant gerinti dirvožemio kokybę – dirvožemio mikrobiologijos sprendimai, kai funkcines ir kokybines savybes galima atkurti.
Dirvožemiui atkurti – mikrobiologiniai produktai
„Šis būdas susijęs su augalų mityba, o biotechnologijos dirvožemiui bei augalams atneša didelius pokyčius, – pasakoja bioinžinierius Stanislav Balion, biotechnologijų žemės ūkiui įmonės „Bioversio“ direktorius ir vienas iš įkūrėjų. – Trąšos – tai maisto elementai augalams, bet augalai maitinasi per dirvožemį ir trąšos nėra vienintelis maistinių elementų šaltinis žemės ūkio augalams. Maisto elementai yra augalinėse liekanose, kurių daug lieka po derliaus nuėmimo, bet reikia celiuliozės ir lignino junginius tinkamai suskaidyti. Tam „Bioversio“ sukūrė mikroskopinių grybų produktą.“
Anot jo, tokios kompanijos kaip „Bioversio“ vystydamos biotechnologijas gana netolimoje ateityje leis žemės ūkiui pirmiausia rinktis biologinius produktas, o tik po jų – cheminius. Biologinės priemonės ir technologijos ne eikvoja dirvožemio resursų, o priešingai – didina. Tarp jų labai svarbų vaidmenį turės dirvožemio mikrobiologija. Šis pokytis lėtai, bet vyksta, o daugėjant žinių apie mikrobiologiją ir augalų fiziologiją, jis tik didės.
„Bioversio“ tapo IBMA nare
Šiemet „Bioversio“ tapo Tarptautinės biokontrolės produktų gamintojų asociacijos (IBMA) nare. Šis žingsnis leis aktyviau dalyvauti biokontrolės produktų žemės ūkiui Europoje vystymo procesuose.
„Narystė IBMA sudarys sąlygas dalyvauti biokontrolės produktų prekybos reguliavimo Europoje ir registracijos politikos kūrimo procese, – teigia S. Balion. – Šiuo metu vystome ir planuojame pristatyti naujus biokontrolės produktus Europos žemės ūkiui, kurie padės žemdirbiams ūkininkauti dar tvariau ir ne mažiau efektyviai.“
Vienas iš pagrindinių asociacijos siekių, kad biologiniai produktai taptų pirmuoju žemdirbių pasirinkimu siekiant susitvarkyti su kenkėjais bei ligomis, o tik paskui – cheminiai. Toks siekis atitinka ir ES žemės ūkio politikos tikslus.
„Pagal ES strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ iki 2030 m. pesticidų naudojimas turi sumažėti 50%. Nors toks siekis yra puikus, tačiau jei ūkininkai tiesiog sumažintų pesticidų kiekį, mažėtų derlius ir pajamos. Mes šiems tikslams įgyvendinti jau galime pasiūlyti efektyvių biologinių produktų. Tačiau turi keistis tokių priemonių patekimo į rinką bei reguliavimo mechanizmas, nes dabar svarbiausia yra greitis“, – teigia „Bioversio“ direktorius ir vienas iš įkūrėjų.
Lietuvių bioinžinerijos mokslininkų įkurta įmonė „Bioversio“ kuria bei gamina dirvožemio bakterijų ir mikroskopinių grybų produktus žemės ūkiui, kurie žemdirbiams padeda išlaikyti pasėlius produktyvius ir sveikesnius, o taip pat gerinti dirvožemio kokybę. „Bioversio“ pardavimai trečius metus iš eilės kasmet dvigubėja. S. Balion įsitikinęs, kad ir tolesniam augimui yra didelės perspektyvos.
Straipsnis publikuotas ,,Verslo žinios”
