Istorinė perspektyva: maždaug praeito amžiaus viduryje chemijos pramonei ėmus vystytis ir atsiradus trąšoms užauginti maisto nebebuvo taip brangu. Maisto daug, jis nebrangus ir vis labiau pasiekiamas. Ne sutapimas, kad maždaug tuo metu įvyksta gimstamumo pakilimas visame pasaulyje: nuo 2,5 milijardo 1950-aisiais iki 7,3 milijardo 2015-aisiais ir prognozuojama, kad 2050-aisiais žmonių mūsų planetoje bus apie 10 milijardų.

Tokį žmonių prieaugį reikėjo ir vis dar reikia bei reikės išmaitinti. Pavyzdžiui, žemės ūkyje itin svarbūs herbicidai imti plačiai naudoti nuo praeito amžiaus vidurio. Trąšų sunaudojimas nuo 1965 m. iki 2019 m. išaugo keturis kartus, o azoto trąšų – beveik 6 kartus. Šie skaičiai labai aiškiai koreliuoja su gyventojų žemėje augimu.

Mato poreikį tvariems sprendimams

Tačiau maistui užauginti reikalingos ne tik trąšos. Augalai auga dirvožemyje, o be kokybiško dirvožemio trąšos tampa mažiau efektyvios. Pastaruosius kelis dešimtmečius nuogąstaujama, kad pasėlių produktyvumui palaikyti reikia vis daugiau trąšų ir kitų priemonių, nes dirvožemiai nebesusitvarko, krenta jų kokybiniai parametrai, mikriobiologinė įvairovė, sunkiau kovoti su ligomis. Taip menksta augalų produktyvumas – reikia sprendimų.

Be žemės dirbimo mažinimo ir agrotechnologinių priemonių, kurios prisideda prie dirvožemio gerinimo, natūraliai susiformavo ir tvaresnio ūkininkavimo priemonių poreikis. Prie jo prisideda ir tai, kad cheminėms priemonėms pagaminti reikia daug iškastinio kuro ir visa žemės ūkio industrija kartu su chemijos pramone tapo priklausoma nuo kuro kainų. Tai atsiliepia sąnaudoms.

Biotechnologijų laboratorijos, tokios, kaip „Bioversio“, matydamos poreikį žemės ūkio rinkoje tvariems sprendimams, iš dalies – alternatyvai cheminiams preparatams, ėmėsi vystyti tokius sprendimus. Jau dabar sukurti mikrobiologiniai sprendimai ir produktai dirvožemiui, kuriuos ūkininkai įtraukę į savo auginimo technologiją, gali ne tik sustabdyti dirvožemio prastėjimą, bet ir jį gerinti. Tokio proceso pasekmė – mažesnis trąšų ir funkcinių pesticidų poreikis. Gerėjant dirvožemiui mažėja trąšų praradimai, išsiplovimas, maisto medžiagos kaupiasi dirvoje. Taip ūkininkai ir sutaupo, ir mažėja žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos.

„Bioversio“ mokslininkai išvystė biologinį produktą, kuris bus skirtas ligų ant augalų lapų stabdymui – tiesiogiai konkuruos su populiariais cheminiais fungicidais.

Biologinė alternatyva cheminiam fungicidui

„Bioversio“ pastangos duoda vaisių, bendrovė kasmet auga po du kartus. Mikrobiologinių produktų dirvožemiui augimą Lietuvoje ji planuoja ateinančius 3–5 metus, taip pat investuoja į plėtrą naujose rinkose.

„Šalia mikrobiologinių produktų dirvožemiui jau kitais metais planuojame žengti į naują – augalų apsaugos teritoriją. Esame išvystę biologinį produktą, kuris bus skirtas ligų ant augalų lapų stabdymui – tiesiogiai konkuruos su populiariais cheminiais fungicidais. Fungicidų rinka Lietuvoje yra apie 50 mln. Eur, o Europoje – apie 3 mlrd. Eur“, – pasakoja „Bioversio“ vadovas ir vienas įkūrėjų.

Beje, gerai žinomos žemės ūkyje chemijos kompanijos perka biotechnologijų laboratorijas, startuolius įvairiose šalyse ir savo portfelius pasipildo naujais produktais.

„Matome, kad mūsų laboratorijoje išvystytos biotechnologijos ir mūsų produktai techniniais parametrais yra pažangesni. Mūsų technologijų poveikis laukuose yra pagrindžiamas kasmetiniais bandymais mokslo institutuose ir ūkininkų laukuose. Artimiausiais metais tikimės dar didesnio ir atviresnio žemės ūkio rinkos atsigręžimo į biotechnologijas“, – perspektyvomis dalinasi biotechnologijų mokslininkas S. Balion.

Mikroorganizmus pasitelkia didesnė dalis ūkininkų

Jo mintis pagrindžia „Bioversio“ šiemet atlikta Lietuvos ūkininkų iš 48 rajonų apklausa. Ji atskleidė, kad net 64,5% jų ūkyje naudoja mikroorganizmų preparatus. Tai rodo, kad ūkininkai gana pažangūs ir didesnioji jų dalis jau ima naudoti mikrobiologinius produktus, saugančius ir gerinančius dirvožemį. Tiesa, didesnė dalis apklaustųjų mikrobiologinius produktus dažniau naudoja tik dalyje savo laukų – tai pažymėjo 58,3% ūkininkų.

Dauguma ūkininkų, mikroorganizmų naudotojų, įvardino, kad pagrindinė darbo su dirvožemio mikrobiologija priežastis – gerinti dirvožemį. Tai rodo, kad ūkininkai supranta svarbų priežastinį ryšį: dirvožemis yra priežastis, o produktyvus ir sveikesnis pasėlis – pasekmė. Ūkininkai apklausos metu taip pat nurodė, kad siekia gerinti dirvožemio kokybinius ir funkcinius parametrus. Pradėti dirbti su dirvožemio mikrobiologija jau šį sezoną ketina 45% ūkininkų, kurie iki šiol mikroorganizmų nenaudojo. Tai gera žinia ir dirvožemiui, ir patiems ūkininkams.

Beje, apklausa taip pat parodė, kad ūkininkai jau skiria mikrobiologiją nuo tiesiog biologijos ir didesnioji dalis mikroorganizmus supranta kaip atskirą kategoriją, nepainiodami jų su biostimulaitoriais, augalų apsaugos produktais, mikroelementais ar tręšiamaisiais produktais.

„Bioversio“ pardavimai trečius metus iš eilės auga po du kartus. S. Balion įsitikinęs, kad dar yra didelių augimo perspektyvų. Skaičiuojama, kad „Bioversio“ biotechnologiniai sprendimai Lietuvoje yra pasiekę apie 100.000 ha pasėlių, o jų šalyje iš viso yra apie 1,5 mln. ha.

Straipsnis publikuotas ,,Verslo žinios”