Gerai, kad reikia vis mažiau akcentuoti organinių liekanų svarbą ir naudą dirvožemiui, tačiau reikia iš naujo kalbėti apie tai, kaip šią naudą tinkamai pasiimti. Pasiimti taip, kad didžiausią naudą, pirmiausia, gautų augintojas.

Prieš priimant sprendimą, ką šiais metais daryti arba nedaryti su organinėmis liekanomis, jums bus naudinga sužinoti apie procesus, lemiančius humuso susidarymą ir į ką reikia atkreipti dėmesį. Atsakome į 9 svarbiausius klausimus apie organinių liekanų apdorojimą.

1. Mano dirvožemyje gyvybės daug, ar organinės liekanos susiskaidys pačios?

Džiugu, vadinasi einate geru keliu – mikrofloros dirvožemyje pas jus daugėja – „tęskite gerą darbą”, pagirtų amerikietis. Tačiau yra keli „bet”: pirma, humuso per daug nebus, antra – jūsų gyvybę dirvožemyje sudaro ne tik gerieji mikroorganizmai, bet ir patogenai, kurie dažnai dominuoja ir sukelia augalų ligas. Jei paskui stebite ligų požymius, naudojate fungicidus, vadinasi jūsų net ir labai gyvybingas dirvožemis, nėra toks jau draugiškas. Organinės liekanos – maistas visų rūšių mikroorganizmams. Patogenai tikrai neužsiima tokia pašaline veikla, kaip anglies pavertimu į biologinę formą – humuso gamyba. Jie tik puotauja ir mėgaujasi dideliu kiekiu nemokamo maisto ir dauginasi.

2. Ar naudinga mineralizuoti organines liekanas rudenį?

Mineralizuoti – ne. Tam, kad suprastume kodėl, turime geriau žinoti kas yra mineralizacija, kas vyksta jos metu. Mineralizacija – tai procesas, kai organinės liekanos suskaidomos iškart iki pavienių – mineralinių elementų. Nors skamba kaip labai geras dalykas, tačiau su tuo yra dvi didelės problemos:

  1. Netinkamas laikas. Augalų arba nėra, arba rudenį jie yra tokiame išsivystymo lygyje, jog tokio kiekio maisto medžiagų jie tiesiog nesugeba panaudoti. Nepanaudotos medžiagos mineraline forma išsiplauna, išgaruoja arba sukrenta į fosfatus – tampa nebepasiekiamais. Įsivaizduokite, jei visą sezono trąšų normą panaudotumėte vienu metu – rudenį po nukūlimo. Tad augalinių liekanų mineralizavimas yra būtent tai.
  2. Nekaupiama anglis. Mineralizuodami organines liekanas, jūs duodate papildomo maisto mikroorganizmams – jie nekaupia anglies biologine forma, nes maisto medžiagų, kaip jau jau aptarėme, jiems yra tiesiog per daug. Tai lyg greitas maistas mikroorganizmams ir patogenams – energijos apsčiai išgyvenimui ir dauginimuisi. Mineralizacijos metu anglis nekaupiama, ji CO2 pavidalu patenka į atmosferą. Taigi, humusas nesikaupia, o organinėse liekanose sukauptos maisto medžiagos prarandamos.

3. Kodėl tuomet yra rekomenduojama skatinti mineralizaciją naudojant azotines trąšas?

Vieno atsakymo nėra, priežasčių yra visa puokštė. Galbūt, buvo pakankamai cheminių žinių, bet trūko biologinių. Gali būti, kad pagal sovietines penkmečio programas trąšų gamintojams reikėjo vykdyti planus ir juos viršyti negalvojant apie pasekmes. Gal dėl to, kad nebuvo naudojamos dabar plačiai taikomos augalininkystės technologijos, o gal nebuvo ir technikos, kuri galėjo kokybiškai įterpti organines liekanas, tad problemos buvo sprendžiamos turimomis priemonėmis ir paprastai – dar daugiau trąšų! Žemės ūkis Lietuvoje gerokai pažengęs daugelyje sričių, laikas pažengti ir dar vienoje. Azoto trąšų reikia, bet tik ne organinėms liekanoms!

4. Kuo humifikacija skiriasi nuo mineralizacijos? Ar tai nėra tas pats?

Tai du skirtingi dalykai, nors jų abiejų pasekmė tarsi ta pati – maisto medžiagos pavirsta mineraline forma. Humifikacijos metu liekanos suskaidomos iki tarpinių junginių, kurie sugeba išlaikyti medžiagas dirvožemyje biologinės formos – kaip humusą. Humusas – tai tarsi medžiagų saugykla dirvožemyje. Augalai gali jas paimti vertingosios mineralizacijos metu pavasarį – tada, kai jiems labiausiai reikia augimui ir per visą vegetaciją. Mineralizuojant organines liekanas, kaip jau aptarėme, šis procesas neįvyksta.

 

5. Kaip susidaro humusas ir kas padeda humifikuoti organines liekanas?

Laukuose, kaip ir miške, pievose ir bet kur kitur gamtoje negyvus augalus, vabzdžius apdoroja specifiniai mikroskopiniai grybai, kurie minta negyvais audiniais ir taip formuoja humusą. Šie grybai, skaidydami anglį kuria naujas jos struktūras ir taip anglis sukaupiama biologinės formos. Taip gimsta humusas. Dėl sudėtingos humuso struktūros, jame esančių maisto elementų dauguma mikroorganizmų negali panaudoti savo energijos poreikiams, todėl maisto elementai dirvožemyje pasilieka ilgai.

Būtent todėl „Bioversio” sukūrėme šių mikroskopinių grybų preparatą Biomas ORGANIC, kad ūkininkai pagaliau galėtų užtikrinti, jog humifikuojantys grybai dominuos tada, kada labiausiai ūkininkui reikia ir organinės liekanos iš tiesų humifikuosis taip, kaip tai vyksta gamtoje. Be to, „Biomas ORGANIC” papildytas ir dar vienu grybu, kuris neleidžia vystytis patogenams.

6. O kaip bakteriniai preparatai? Kiti juos rekomenduoja!

Tiek bakterijos, tiek mikroskopiniai grybai kartu bendrai yra vadinami mikroorganizmais, tačiau tai du skirtingi dalykai. Bakterijoms veikti reikalingas maistas (cukrūs), kurį jos lengvai gauna iš gyvų augalų šaknų. Celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas organinėse liekanose yra per sudėtingi junginiai bakterijoms, todėl jos neapsirūpina maistu, todėl preparatai organikos skaidymui su bakterijomis būna papildyti kokiu nors „bakterijų maistu” (pvz. melasa – cukrumi) arba rekomenduojama tokius panaudoti su bakterijomis. Toks kokteilis skatins tik mineralizaciją, bet tikrai ne humuso susidarymą!

7. Ar humifikuojant augalinės liekanos trukdys sėjai?

Netrukdys, nes jau po kelių savaičių grybai pakeičia šiaudo struktūrą ir jis daug lengviau apdirbamas. „Bioversio” turėjome atvejį, kai su „Biomas ORGANIC” buvo apdoroti labai aukšti pluoštinių kanapių stiebai. Po trijų savaičių niekaip nesudrąskomas kanapės stiebas prarado struktūrą ir netrukdė žemės darbams. Ūkininkas neturėjo problemų su sėja net ir tada, kai lauke buvo storas pluoštinių kanapių kilimas.

8. Per kiek laiko panaudojus „Biomas ORGANIC”, reikia įterpti augalines liekanas?

Galite tai padaryti, kada jums bus palankios aplinkybės. Kuo greičiau įterpsite, tuo greičiau preparatas pradės veikti. Jei įterpsite po savaitės ar kelių – nieko tokio – nuo to „Biomas ORGANIC” poveikis nepablogės. Preparato mikroskopiniai grybai yra sporiniai, todėl yra atsparūs aplinkos poveikiui, UV spinduliuotei. Galite naudoti „Biomas ORGANIC” ir po sėjos kartu su herbicidu.

9. Ar tai reiškia, kad preparatas netinka taikantiems beariminę technologiją, nes būtinas įterpimas?

Net ir neįterpiant organinių liekanų, jos vis tiek skaidysis: drėgmė, kritulių svoris ir kiti gamtos veiksniai sąlygos, kad liekanos visada turės sąlytį su dirvožemiu. Nepamirškime ir buvusio derliaus šaknų! „Biomas ORGANIC” sporos su lietum ir rasa numigruos iki dirvožemio ir ten pradės humifikacijos procesą ir apsaugos nuo patogenų ant liekanų, kurie taip pat sėkmingai numigruoja iki dirvožemio! Kaip žemę bedirbtumėte, liekanos skaidosi, tad belieka pasirūpinti, kad procesas vyktų tinkamai.

Pradėję naudoti „Biomas ORGANIC” ir kitus „Biomas” produktus rudenį pagal rekomenduojamą technologiją galite drąsiai mažinti trąšų ir fungicidų neprarasdami derlingumo! Prisijunkite prie programos „Ūkininkauju tvariau” ir įsitikinkite „Biomas” technologijos nauda:

  1. sumažindami -23% NPK trąšų veikliosiomis medžiagomis;
  2. nenaudodami cheminio sėklų beico;
  3. nenaudodami fungicidų iki vėliavinio lapo.

Įvairiais skaičiavimais, naudodami „Biomas” technologiją žieminiuose pasėliuose galite išleisti daug mažiau – sutaupysite nuo 90 Eur iki net 120 Eur į ha!

„Ūkininkauju tvariau” iniciatorius – Bioversio. Programą palaiko – Lietuvos biotechnologų asociacija. Informacinis partneris – žurnalas Mano Ūkis ir manoukis.lt